25/09/2026
Apie vakar vakarą.
Vakar vyko renginys, kurio tema buvo „Ilgaamžiškumo bumas. Ką galime dėl savęs padaryti jau šiandien?“. Buvau pakviesta pakalbėti judėjimo tema, todėl šiandien noriu su jumis pasidalinti keliomis savo įžvalgomis.
Šiandien labai daug kalbama apie amžių, o pagrindinis keliamas klausimas – kaip sulaukti 80 ar 90 metų. Tačiau aš norėčiau pabrėžti ne tik gyvenimo trukmę (kuri, žinoma, taip pat svarbi), bet ir jo kokybę. Norisi priminti, kad sulaukus solidaus – ir ne tik solidaus – amžiaus, pirmiausia norisi galėti. Galėti atlikti kasdienius darbus neįdedant maksimalių pastangų arba veikti be skausmo: pasilenkti nejaučiant gėlimo nugaroje ar keliuose, užlipti laiptais nepadūstant, pasistiebti išlaikant pusiausvyrą, susikoncentruoti prireikus išspręsti sudėtingą užduotį.
Bet viso to neįmanoma pasiekti ar išlaikyti neįdedant pastangų. Mūsų kūnas yra sutvertas judėti. Mūsų raumenų, griaučių, širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemoms reikia fizinio krūvio – jis būtinas norint išlikti energingiems ir funkcionaliems. Judėjimui nereikia ypatingų sąlygų, tai nėra veikla, kuriai būtina išskirti ypatingą dienos valandą. Judėjimas yra neatsiejamas nuo struktūruotos treniruotės, tačiau tai du skirtingi dalykai. Treniruotė – puikus įrankis, lavinantis įvairias fizines ypatybes, ir šiandien, trūkstant judesio kasdienybėje, treniruotis yra tiesiog būtina.
Būtina lavinti visas fizines ypatybes: jėgą, ištvermę, greitį, funkcinį mobilumą, lankstumą, koordinaciją, pusiausvyrą, taip pat – pažintines (kognityvines) funkcijas. Noriu priminti, kad judesį generuoja nervų sistema, todėl norint būti funkcionaliam niekada neužteks lavinti tik vienos fizinės ypatybės, pavyzdžiui, jėgos. Tiek jėga, tiek kitos savybės visada žengia greta.
Norint apsisaugoti nuo daugiau nei 150 lėtinių ligų, tokių kaip Alzcheimerio liga, osteoporozė, demencija, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių susirgimai ir t. t., judėti yra tiesiog gyvybiškai būtina.
