19/09/2026
Dalinuosi naujausio gimdymo istorija, šeimai leidus.
"Pakviečiau akušerę, ji neskubino Tavęs gultis į lovą ir ten stumti, o ramiai stovėjo gimdykloje ir stebėjo, kaip Tu pasikabinusi už kaklo vyrui išgyveni savo saldžiausias (tuo metu taip neatrodė) gimtadienio akimirkas, dar kelis kartus- keturiomis, ant kamuolio, kol vėl atsistojus per stangą buvo gana akivaizdu, jog tikrai tas riaumojimas ir stenėjimas stiprėja, metas patikrinti, kiek čia liko :)
Apie 22:20 min priguli, ir gydytojai belieka patvirtinti, kad galvytė čia pat, susikaupk ir tikslingai pastumk! Paklausia, ar nesinori keturiomis (ačiū jai!), bet Tau taip gerai sekasi esamoje padėtyje, kad lieki ir sparčiais žingsniais artėji Susitikimo link. Liko visai visai nedaug, tik tarpvietės audiniai telaiko, vyksta pasitarimas, kaip nori daryti, ar kirpti, ar laukti, nes visos vienbalsiai sutariam-tikrai turėtų pavykti ir be! Tuo metu Tau atrodė, kad dar 1 stanga, ir tada jau darykit ką norit, bet mes švelniai pabandėm Tave padrąsinti ir susitarėm dėl dar kelių stangų, paskui- dar dėl poros. Galvytės paliesti nenori. Vyras mato, drąsina, viskas tiesiog čia pat. Ir galiausiai-švelniai, bet tvirtai išsliuogia 3972 g. mergytė, su dvigubais “karoliais” ant kaklo, kelias sekundes pašnopuoja akušerės rankose ir suverkusi keliauja tiesiai Tau ant krūtinės. Gimdyklą užlieja nematoma šviesa, palengvėjimas, palaima, ašaros. Įamžinu pirmąsias akimirkas, virkštelės kirpimą, Tavo ir vyro emocijas. Pirmą atsimerkimą. Pirmą priešpienio puotą. Pirštukus, kurie tokie maži tik šiandien…"
O Krikščioniškųjų gimdymo namų personalui- aš tikrai tikiu, kad tai nebuvo paskutinis kartas. Negali tokie NAMAI imti ir būti uždaryti. Tegu veriasi jų durys ir kitoms šeimoms, gimdysiančioms vėliau, nes Jūsų visų širdys yra mylinčios ir atviros. Ačiū Jums už tai.
Jūsų Mantautė
