Fitoterapijos skaitymai

08/10/2026

„̳S̳A̳L̳D̳U̳S̳I̳S̳ ̳P̳E̳L̳Y̳N̳A̳S̳“̳ ̳
„Saldusis pelynas“ – toks pat oksimoronas, kaip ir vegetariška šoninė arba nealkoholinė 𝘢𝘳𝘪𝘦𝘭𝘬𝘢. Tačiau samplaika „saldusis pelynas“ karaliauja feisbukuose ir, kiek pastebėjau, nežada iš ten trauktis.
Pelynas – liaudiškas karčiojo kiečio (𝘈𝘳𝘵𝘦𝘮𝘪𝘴𝘪𝘢 𝘢𝘣𝘴𝘪𝘯𝘵𝘩𝘪𝘶𝘮) pavadinimas, kaip ir metėlė ar metylė (pelūnas Žemaitijoje neauga 🙂 ). Nors kalbininkai tokius pavadinimus tikriausiai leistų šnekamojoje kalboje ar grožinėje literatūroje, bet farmakognostinėje, botaninėje literatūroje tokio augalo pavadinimo neturėtume rasti ir, ko gero, nerasime.
Pelynas, kaip pavadinimas – ateivis iš slavų kraštų. Nežinant botanikos ir kitų kalbų niuansų, mes kartais papuolame į keblias ar bent jau juokingas situacijas, tokias, kaip su „saldžiuoju pelynu“.
Žiūrim – kartusis kietis ru. „полынь горькая“. Bet ne vienas žodis „полынь“, įvardijantis tik gentį, o su rūšies epitetu, nes juk yra ir kiti kiečiai, pvz., ru. „полынь обыкновенная“ ‘paprastasis kietis’ (𝘈𝘳𝘵𝘦𝘮𝘪𝘴𝘪𝘢 𝘷𝘶𝘭𝘨𝘢𝘳𝘪𝘴). Žodžiu, ru. „полынь“ nėra ‘pelynas’, nėra ‘kartusis kietis’, o tik tiesiog ‘kietis’. Na, o kas dedasi LDK? Br. „палын горкі“ ‘kartusis kietis’, ukr. „полин гіркий“, „полин“ ‘kartusis kietis’, lenk. bylica piołun, piołun ‘kartusis kietis’.
O kiti slavai?
Slovak. palina pravá, slovėn. pravi pelin, pelin, ček. pelyněk pravý, kroat., serb. pelin, gorki pelin, alban. pelin, bulgar. „горчив пелин“. Kaip supratote, čia paminėtas buvo kartusis kietis.
Dar kartą galime įsitikinti, kad visi „pelynai“ yra kartieji kiečiai. Taip, kartieji…
***
Ir vieną dieną augalo 𝘈𝘳𝘵𝘦𝘮𝘪𝘴𝘪𝘢 𝘢𝘯𝘯𝘶𝘢, nuoširdaus darbo, išminties ir pasišventimo dėka 𝘛𝘶 𝘠𝘰𝘶𝘺𝘰𝘶 buvo apdovanota Nobelio medicinos premija. Na, jei yra toks Nobelio premijos vertas augalas, tai reikia jį pavadinti sava kalba.
𝘈𝘳𝘵𝘦𝘮𝘪𝘴𝘪𝘢 𝘢𝘯𝘯𝘶𝘢 angl. 𝘴𝘸𝘦𝘦𝘵 𝘸𝘰𝘳𝘮𝘸𝘰𝘰𝘥. Po angl. 𝘸𝘰𝘳𝘮𝘸𝘰𝘰𝘥 beveik 100 proc. slepiasi mūsų ‘pelynas’ (t. y. taip supranta angliškai kalbantys, išgirdę 𝘸𝘰𝘳𝘮𝘸𝘰𝘰𝘥, nors karčiojo kiečio (pelyno) tikslesnis pavadinimas angl. 𝘤𝘰𝘮𝘮𝘰𝘯 𝘸𝘰𝘳𝘮𝘸𝘰𝘰𝘥 arba 𝘢𝘣𝘴𝘪𝘯𝘵𝘩𝘦 𝘸𝘰𝘳𝘮𝘸𝘰𝘰𝘥). Na, jeigu jau 𝘸𝘰𝘳𝘮𝘸𝘰𝘰𝘥 ‘pelynas’, tai 𝘴𝘸𝘦𝘦𝘵 𝘸𝘰𝘳𝘮𝘸𝘰𝘰𝘥 – „saldusis pelynas“. Logika čia paprasta… Taip, va, atsiranda tas „saldusis pelynas“. Kad šiuos du augalus angliškai kalbantys atskirtų vieną nuo kito, vartoja skirtingus pavadinimus, 𝘴𝘸𝘦𝘦𝘵 𝘸𝘰𝘳𝘮𝘸𝘰𝘰𝘥 ir 𝘤𝘰𝘮𝘮𝘰𝘯 𝘸𝘰𝘳𝘮𝘸𝘰𝘰𝘥, bet „pelyno“ logika ima viršų.
Remiantis tokia logika, oi, kiek naujų pavadinimų galima prigalvoti!
„Saldžiajam pelynui“ pas mus įsitvirtinti padėjo minėto ru. „полынь“ (o ir kitų slavų kalbų) neteisingas vertimas į lietuvių kalbą. 𝘈𝘳𝘵𝘦𝘮𝘪𝘴𝘪𝘢 𝘢𝘯𝘯𝘶𝘢 mokslinis korektiškas pavadinimas ru. „полынь однолетняя“ ‘vienametis kietis’, bet pagal angl. 𝘴𝘸𝘦𝘦𝘵 𝘸𝘰𝘳𝘮𝘸𝘰𝘰𝘥 pažodinį vertimą ir „logiką“ vadinamas ir „полынь сладкая“. Pažodžiui tai ‘saldusis kietis’, bet tikrai ne „saldusis pelynas“. Bet mūsiškiams pakanka pamatyti „полынь“. Jeigu jau „полынь“, tai – „pelynas“.
Taigi, kalbame apie pelyną, o aplink saldu saldu…
„Saldusis pelynas“! Oksimoronas! Juk pelynas – beveik kartumo etalonas.
Parašykime korektiškai botaniškai lietuvišką pelyno pavadinimą, kartusis kietis, ir pridėkime tą nelemtą saldų epitetą „saldusis“. Kas gausis? Saldusis kartusis kietis! Jums patinka? Man ne. Tai lietuvis žolininkas, manantis, kad visi kiečiai yra pelynai, turėtų juos vadinti taip: kartusis pelynas, paprastasis pelynas, saldusis pelynas, citvarinis pelynas, vaistinis pelynas? Tiesiog verta suprasti, kad visi pelynai yra kiečiai, bet ne visi kiečiai yra pelynai. Tik tiek. Ai, dar… Būtų smagu, kad vartotume lietuviškus mokslinius augalų pavadinimus.
Taigi, 𝘈𝘳𝘵𝘦𝘮𝘪𝘴𝘪𝘢 𝘢𝘯𝘯𝘶𝘢 – vienametis kietis, angl. 𝘢𝘯𝘯𝘶𝘢𝘭 𝘸𝘰𝘳𝘮𝘸𝘰𝘰𝘥.

P. S. Nobelio premija buvo skirta už vienamečio kiečio (𝘈𝘳𝘵𝘦𝘮𝘪𝘴𝘪𝘢 𝘢𝘯𝘯𝘶𝘢) tyrimus ir rezultatus, bet tikrai ne už pelyno, ne už karčiojo kiečio, ne už paprastojo kiečio ir net ne už vaistinio kiečio tyrimus. Būkime nuoseklūs ir tikslūs.
P. P. S. Prisimenate, prieš keletą metų prieš Žolinę Fitoterapijos skaitymuose skaičiau paskaitą apie paprastąjį kietį (minėjau ir kartųjį kietį) ir citavau religinius šaltinius. Taigi, jeigu pelynas (metėlė) jau toks saldus, kodėl Raudų knygoje parašyta: „Atsimink mano vargą, kartybę, metėlę ir tulžį.“? (Ra 3, 19)

— Vaistininkas farmakognostas Edvardas Kazlauskis

Piešinys:

01/10/2026

A̲P̲I̲E̲ ̲K̲A̲Š̲T̲O̲N̲U̲S̲ ̲I̲R̲ ̲K̲A̲N̲D̲I̲S̲
Pora kaštonų nuotraukų mano paskyroje atkreipė ir vaistažolių mylėtojų dėmesį. Dėl labai paprastos priežasties – ar tokie kaštonų vaisiai tinka augalinei vaistinei žaliavai ruošti? T. y. ar tuos kaštonus (t. y. kaštonų sėklas) nuo tokių pažeistų medžių galima virti, užpilti tam tikru tirpikliu ar dar kitaip paruošti vartojimui.
Pastebėjimas ir klausimas yra visiškai nuovokus. Lietuvoje jau gal porą dešimtmečių kaštonus (𝘈𝘦𝘴𝘤𝘶𝘭𝘶𝘴 𝘩𝘪𝘱𝘱𝘰𝘤𝘢𝘴𝘵𝘢𝘯𝘶𝘮) kankina ir engia kaštoninės keršakandės, kurių lervos ėda kaštonų lapus, dėl ko jie nyksta ir džiūsta dar vasaros pradžioje. Nuostolis – mes netenkame labai vertingos kaštonų lapų žaliavos.
Bet dabar mes kalbame apie kaštonų 𝘣𝘰𝘳𝘥𝘰 spalvos sėklas.
Tai va, keršakandžių pažeistų kaštonų, kaip medžių, sėklos, mano galva, gali būti renkamos ir naudojamos kaip augalinė vaistinė žaliava kaip ir anksčiau. Niekas iš principo juk nesikeičia. Kodėl?
Todėl, kad niekas apie tai nerašė ir niekas netyrė pagrindinės kaštonų sėklų veikliosios medžiagos escino kiekio kaitos tokių kaštonų sėklose. Kandys pažeidžia lapus, bet ne vaisius ir sėklas. Tuo galima lengvai įsitikinti – pakanka atidžiai apžiūrėti sėklas. Jokio pažeidimo nerasite.
Be abejo, tyrimai rodo, kad smarkiai pažeistų medžių sėklų svoris sumažėjo beveik perpus. Ir tai aiškiai matosi mano nuotraukose – vaisiai neproporcingai maži lyginant su lapais. Tačiau sėklų skaičius viename vaisiuje, vaisių skaičius žiedyne ir žiedynų skaičius viename medyje dėl kandžių veiklos nepakito. Daroma išvada, kad sumažėjęs sėklų svoris gali smarkiai pakenkti kaštonų daigų augimui ir išlikimui (𝘛𝘩𝘢𝘭𝘮𝘢𝘯𝘯, 𝘊𝘩𝘳𝘪𝘴𝘵𝘪𝘢𝘯 & 𝘍𝘳𝘦𝘪𝘴𝘦, 𝘑𝘰𝘯𝘢 & 𝘏𝘦𝘪𝘵𝘭𝘢𝘯𝘥, 𝘞𝘦𝘳𝘯𝘦𝘳 & 𝘉𝘢𝘤𝘩𝘦𝘳, 𝘚𝘷𝘦𝘯. (2003). 𝘌𝘧𝘧𝘦𝘤𝘵𝘴 𝘰𝘧 𝘥𝘦𝘧𝘰𝘭𝘪𝘢𝘵𝘪𝘰𝘯 𝘣𝘺 𝘩𝘰𝘳𝘴𝘦 𝘤𝘩𝘦𝘴𝘵𝘯𝘶𝘵 𝘭𝘦𝘢𝘧𝘮𝘪𝘯𝘦𝘳 (𝘊𝘢𝘮𝘦𝘳𝘢𝘳𝘪𝘢 𝘰𝘩𝘳𝘪𝘥𝘦𝘭𝘭𝘢) 𝘰𝘯 𝘳𝘦𝘱𝘳𝘰𝘥𝘶𝘤𝘵𝘪𝘰𝘯 𝘪𝘯 𝘈𝘦𝘴𝘤𝘶𝘭𝘶𝘴 𝘩𝘪𝘱𝘱𝘰𝘤𝘢𝘴𝘵𝘢𝘯𝘶𝘮. 𝘛𝘳𝘦𝘦𝘴-𝘚𝘵𝘳𝘶𝘤𝘵𝘶𝘳𝘦 𝘢𝘯𝘥 𝘍𝘶𝘯𝘤𝘵𝘪𝘰𝘯. 17. 383-388.).
Ir tai suprantama – kandys ėda lapus ir juos sugadina; lapai reikalingi fotosintezei; nėra lapų – nėra fotosintezės; be fotosintezės sėklos nesintetina ir nekaupia rezervinių atsargų (tarkim, krakmolo, riebalų). Na, keršakandžių lervos nesuėda viso lapo, tad fotosintezė šiek tiek vyksta, bet to neužtenka, kad sėklose susikauptų pakankamai energijos atsargų visavertei sėklų paskirčiai. O escinas?
Tai va, kandys silpnina fotosintezę, dėl ko mąžta sėklų masė bei rezervinės medžiagos jose. Tačiau tiesioginių duomenų, įrodančių escino kiekio pokyčius pažeistų kaštonų sėklose, neradau. Gal ir yra, gal nemačiau, gal tik neradau, gal dar nepaskelbė… Gal studentai tik dabar rašo magistrinius darbus, kuriuose pateiks chromatografinius escino kiekio tyrimų rezultatus.
Beje, ramybės neduoda toks įdomus dalykas – sėklose mąžta rezervinės atsargos, dėl to sėklos yra smulkesnės ir „sėklų svoris gali smarkiai pakenkti kaštonų daigų augimui ir išlikimui“. Ir čia, galima sakyti, kalba eina išimtinai apie krakmolą ir kitas energines medžiagas, nes būtent jos yra reikalingos daigų augimui ir išlikimui. Bet escino sintezė, galimai, sėklose nesutrinka. Ir tada gaunasi taip – sėklose mažiau rezervinių medžiagų, sėklos smulkesnės, tad procentinė escino dalis – didesnė. O tai jau visiškai gerai.

P. S. Escinas – pagrindinė veiklioji kaštonų sėklų medžiaga. Skamba kaip vienaskaita, bet taip dėl paprastumo vadinamas daugiau kaip 30 triterpeninių saponinų kompleksas, lemiantis beveik visas kaštonų sėklų gydomąsias savybes.
P. P. S. Nepamirškite savaitgalį aplankyti kokį parką ir prisirinkti kaštonų sėklų. Geras vaistas.

— Jūsų vaistininkas Edvardas Kazlauskis

17/05/2026

Viename renginyje pirmą kartą gyvai sutikau ilgametę ištikimą Fitoterapijos skaitymų paskaitų klausytoją Dalią (Dalia Rauktiene). Susitikom ir smagiai paplepėjome…

— 𝐽𝑢̄𝑠𝑢̨
vaistininkas Edvardas Kazlauskis

23/12/2025

Dėkoju už gausų dalyvavimą Fitoterapijos skaitymuose 𝕂𝕒𝕝𝕖̇𝕕𝕠𝕤`𝟚𝟝 ir už dosnią paramą techniniams reikalams.

— 𝘑𝘶̄𝘴𝘶̨ 𝔼𝕕𝕧𝕒𝕣𝕕𝕒𝕤 𝕂𝕒𝕫𝕝𝕒𝕦𝕤𝕜𝕚𝕤

22/08/2025

Junkitės! Susitiksime jau spalio mėnesį!

Lekt. Edvardas KazlauskisHolistinio ugdymo institutas - tai vienintelė Lietuvoje neformalaus ugdymo įstaiga, išskirtinėje mokymų programoje "Holistinė asmens...

03/08/2025

Artėja padėkos gamtai diena. Rugpjūčio 12 d. 19:30 planuojami Fitoterapijos skaitymai. Žolinė`25. Skelbimas bus vėliau. Šį kartą paskaita bus trumpa (0,5–1 val.). Paskaita susijusi su Žoline ir žolelėmis / fitoterapija.
SVARBU: paskaita bus transliuojama per jutubą. Klausimams būtina susikurti savo kanalą. Apie tai rašiau anksčiau.

— Edvardas Kazlauskis

10/07/2025

Lauksiu kitą ketvirtadienį paskaitoje.
Bet, kaip jau minėta skelbime, komentuoti ir užduoti klausimus galėsite tik turėdami savo jutubo kanalą. Tai ne mano 𝘪𝘴̌𝘮𝘪𝘴𝘭𝘢𝘴. Tiesiog tokios yra jutubo taisyklės. Jei dar neturite savo jutubo kanalo, susikurti galite vos per kelias minutes. Kaip tai padaryti, paaiškinta čia:
https://support.google.com/youtube/answer/1646861?hl=lt
Beje, prašau nesijuokti, bet kad galėtumėte susikurti kanalą, reikia susikurti jutubo paskyrą. Tai labai paprasta:
https://support.google.com/youtube/answer/161805?hl=lt
𝙋. 𝙎. 𝙅𝙚𝙞𝙜𝙪 𝙣𝙚𝙠𝙚𝙩𝙞𝙣𝙖𝙩𝙚 𝙪𝙯̌𝙙𝙪𝙤𝙩𝙞 𝙠𝙡𝙖𝙪𝙨𝙞𝙢𝙪̨, 𝙩𝙖𝙞 𝙟𝙤𝙠𝙞𝙚 𝙠𝙖𝙣𝙖𝙡𝙖𝙞 𝙞𝙧 𝙥𝙖𝙨𝙠𝙮𝙧𝙤𝙨 𝙣𝙚̇𝙧𝙖 𝙗𝙪̄𝙩𝙞𝙣𝙤𝙨. 𝙐𝙯̌𝙚𝙞𝙣𝙖𝙩𝙚 𝙞𝙧 𝙯̌𝙞𝙪̄𝙧𝙞𝙩𝙚.

𝐸𝑑𝑣𝑎𝑟𝑑𝑎𝑠 𝐾𝑎𝑧𝑙𝑎𝑢𝑠𝑘𝑖𝑠

Norėdami prisijungti prie „YouTube“, turėsite susikurti „Google“ paskyrą. Turėdami „Google“ paskyrą galite naudoti daug „YouTube“ funkcijų, įskaitant „Patinka“, „Prenumeruoti“, „Žiūrėti vėliau“ ir „Ži

21/05/2025

KELIONĖ PAVASARIU. Tais pačiais keliais, kaip ir pernai, kaip ir užpernai. Vaistažolės tos pačios, tik nuotaika ir nuojauta – vis kitokia. Kvapai ir garsai – taip pat.
P. S. Planuojami eiliniai Fitoterapijos skaitymai.

19/04/2025

22/12/2024

Elnias devyniaragis vakar ryte atnešė šviesą.
Dabar – tik šviesyn…