Kineziterapeutas - Saulius Eidukevičius

09/10/2026

👀 Tai, ką matome, padeda mums nuspręsti, ką daryti ir kaip jaustis.

Pamatei kliūtį ir tavo koja jau ant stabdžių pedalo.🚗
Matom kaip lanksto rūbus ir automatiškai stabdom veiksmą žinodami pasėkmes 🤦

Yra ir daugiau veiksmų, kur be regėjimo mes užtruktume atlikdami

🥛 Pamatai stiklinę – tiesi ranką ir pritaikai pirštus jai paimti.
🪜 Pamatai laiptą – pakeli koją.
🚶 Pastebi žmogų priešais – pasitrauki, kad prasilenktum.

Smegenys jas susieja su tuo, ką girdime, jaučiame kūnu ir jau esame patyrę. 🧠

Todėl matomas vaizdas gali pažadinti ir prisiminimus bei jausmus. Pažįstamas veidas pradžiugina. Mėgstamos vietos nuotrauka primena atostogas. Staiga artėjantis daiktas paskatina atsitraukti.

Vaikui regėjimas padeda tyrinėti: pastebėti žaislą, jį pasiekti, ypatingai - stebėti kitų veiksmus ir bandyti pačiam. Emocijų pažinimas pirmiausia vaikams vyksta per regėjimą. 🧸

"Žiūrėdami mes nuolat renkame informaciją, kuri padeda veikti."

🌍 Vakar minėjome Pasaulinę regėjimo dieną. Ji primena, kiek daug regėjimas reiškia mūsų judėjimui, mokymuisi, bendravimui ir savarankiškumui.

07/10/2026

"Cerebrinis paralyžius: judesys, mokymasis ir kasdienis gyvenimas"🌏

Spalio 6-ąją minėjome Pasaulinę cerebrinio paralyžiaus dieną – proga geriau suprasti žmonių, gyvenančių su šia būkle, patirtis ir poreikius.

Cerebrinis paralyžius (CP) – grupė judėjimo ir laikysenos sutrikimų, susijusių su besivystančių smegenų pažeidimu ar jų raidos pakitimais. Jo poveikis labai individualus: vienam žmogui sunkiau atlikti tikslius judesius, kitam reikia pagalbos judant ir atliekant kasdienes veiklas. CP lydi žmogų visą gyvenimą.

Kalbant apie CP, svarbu suprasti ir "judesių mokymąsi". Pasiekti žaislą, išlaikyti šaukštą ar atsistoti gali pareikalauti daugiau laiko ir pastangų. Judėjimą gali apsunkinti ir tai, kaip smegenys priima bei apdoroja regos, lytėjimo ar kitą jutiminę informaciją. Todėl pagalbą reikia pritaikyti konkrečiam vaikui, jo gebėjimams ir prasmingiems tikslams.

Reabilitacijos tikslai turi aiškiai sietis su kasdienybe: patogiau sėdėti, lengviau apsirengti, pasiekti norimą daiktą, žaisti su draugais ar išreikšti savo pasirinkimą. Tam svarbūs specialistų ir šeimos bendradarbiavimas, tinkamos pagalbinės priemonės bei prieinama aplinka.

Kasdien būdami šalia, įsiklausykime į pačių žmonių ir jų šeimų balsą: kas jiems svarbu, kokios pagalbos reikia, kokios kliūtys trukdo dalyvauti.

"Kiekvienas žmogus turi teisę mokytis, rinktis, būti išgirstas ir gyventi jam prasmingą gyvenimą."

25/09/2026

Ataksija – kai kojos neklauso taip, kaip norėtųsi

Rugsėjo 25-oji – Tarptautinė ataksijos diena.

Vaikas nori nubėgti pas draugus, bet svyruoja ir kliūva. Suaugęs žmogus tiesia ranką prie puodelio, tačiau judesį tenka taisyti kelis kartus. Iš šalies tai gali atrodyti kaip nerangumas. Žmogui, kuris gyvena su ataksija, tai – kasdienis darbas.

Smegenėlės padeda suderinti judesio laiką, jėgą ir tikslumą. Kai koordinacija sutrinka, net pažįstamas veiksmas gali pareikalauti daugiau dėmesio: žengti žingsnį, išlaikyti pusiausvyrą, užsisegti sagą ar paimti šaukštą. Lėtesnis judesys nereiškia mažesnių pastangų.

Ataksija gali paveikti ir kalbą bei akių judesius. Kai kurių smegenėlių sutrikimų atveju pasitaiko dėmesio, planavimo ar mokymosi sunkumų. Tai nereiškia, kad juos patiria kiekvienas ataksiją turintis žmogus – svarbu suprasti konkretaus žmogaus būklę, o ne spręsti vien iš eisenos.

Reabilitacijoje dirbame su pusiausvyra, koordinacija ir kasdieniais veiksmais. Tikslas nėra „tobulas“ judesys. Kartais svarbiausias pokytis – galimybė saugiau pereiti kambarį, pačiam pavalgyti ar dalyvauti veikloje, kurios žmogus nenori atsisakyti.

Matykime ne vien tai, kaip žmogus juda. Matykime, ką jis stengiasi padaryti.

18/09/2026

Kai su kolegomis pirmą kartą išvydome Evą, jos būklė kėlė daug nerimo. Ieškojome būdų, kaip padėti šiai mažai mergaitei stipriau kabintis į gyvenimą. Pirmieji mėnesiai pareikalavo daug kasdienio ir nuoseklaus darbo, tačiau už viską stipresnis buvo mamos ryžtas, meilė ir troškimas padėti savo dukrai gyventi.

Statistika kartais būna negailestinga, tačiau ji nepasako visos vieno vaiko istorijos.

Nors šiandien Evą jos kelyje lydi jau kiti specialistai, ją ir jos šeimą prisimenu labai šiltai. Eva, siunčiu tau pačius stipriausius linkėjimus – auk, stiprėk ir siek savo aukštumų. Jau nueitas didžiulis kelias.

Rugsėjo 26 d. susitikime Vertical Vilnius ir padėkime mažajai Evai žengti dar vieną žingsnį pirmyn. ☀️

Eva gimė 2024 m. sausio 22 d., vos 24-ą nėštumo savaitę, sverdama vos 600 gramų. Po labai nelengvos gyvenimo pradžios šiandien ji atkakliai stiprėja ir kiekvieną dieną mokosi naujų dalykų.

Mergytei diagnozuotas spastinis cerebrinis paralyžius ir nustatytas sunkus neįgalumas. Ji taip pat turi klausos, regėjimo, kalbos ir bendrosios raidos sunkumų. Tačiau Eva nesustoja. Ji jau išmoko šliaužti, ropoti, atsistoti prie atramos, o dabar po truputį mokosi vaikščioti, laikydamasi viena rankyte. 💪

Šiuo metu Evai ypač svarbus nuoseklus reabilitacijos tęstinumas – kineziterapijos užsiėmimai padeda stiprinti kūną, gerinti pusiausvyrą ir mokytis kuo savarankiškiau stovėti bei vaikščioti. 🙏

Rugsėjo 26 d. Vertical Vilnius renginyje kviesime prisidėti prie Evos reabilitacijos. Mūsų tikslas – surinkti 1 000 Eur jos kineziterapijos užsiėmimams.

💙 Kiekvienas jūsų paaukotas euras gali tapti dar vienu Evos žingsniu.

Ateikite į renginį, palaikykite dalyvius ir, jei galite, prisidėkite prie pagalbos mažajai Evai. 🙏

Padėkime Evai žengti pirmyn: https://app.greet.menu/donation/Z6f7kLuQ5R7j

Ačiū, kad esate kartu! ☀️

Rimantas Kaukenas

03/09/2026

Kai skauda nugarą, judėti norisi vis mažiau

Pradžioje žmogus tiesiog pasisaugo. Mažiau pasilenkia, nekelia sunkesnių daiktų, ilgiau paguli. Tačiau pamažu judėjimo lieka vis mažiau, o nugara nuo to nebūtinai jaučiasi geriau.

Kūnas pradeda stingti, raumenys praranda ištvermę, o anksčiau įprasti judesiai ima kelti nerimą. Taip susidaro uždaras ratas: skauda, todėl nejudu, o kuo mažiau judu – tuo sunkiau sugrįžti prie įprastos veiklos.

Nugaros skausmas ne visada reiškia, kad judėdami sau kenkiame. Dažnai kūnui reikia ne dar daugiau ramybės, o tinkamai parinkto ir palaipsniui didinamo krūvio.

Vienam pradžia bus pasivaikščiojimas, kitam – keli tikslūs pratimai. Trečiam pirmiausia reikės suprasti, kokių judesių jis pradėjo vengti ir kodėl.

Konsultacijos metu vertinu ne tik vietą, kurią skauda. Svarbu, kaip žmogus juda, kiek laiko praleidžia sėdėdamas, kada skausmas sustiprėja ir ką jis jau riboja kasdieniame gyvenime.

Tikslas – ne tiesiog „padaryti pratimus“, o padėti žmogui vėl normaliai ir drąsiau judėti.

01/09/2026

Su Rugsėjo 1-ąja!

Linkiu neprarasti smalsumo, drąsiai klausti ir kantriai ieškoti atsakymų. Žinios nėra vien pažymiai ar perskaitytos knygos – tai gebėjimas geriau suprasti save, kitą žmogų ir pasaulį.

Tad linkiu siekti žinių, nebijoti klysti ir net sudėtingomis akimirkomis ieškoti šviesos, kuri padeda augti ir judėti pirmyn.

21/06/2026

🎓 Dar vienas sertifikatas į kolekciją! 😄

Nuostabų Savaitgalį praleidau mokydamasis apie viscerosomatinius ryšius ir viscerofascialinę manipuliaciją. Daug anatomijos, daug praktikos, daug „aha!“ momentų. Žinios ir praktika ne tik dideliems, svarbiausia ir mažiems ir mažiausiems.

Grįžtu pavargęs, bet su pilna galva naujų idėjų. 🔥

Ačiū super bombai Dr. Petr Bitnar ir ARMSS - Kursai ir seminarai sveikatos priežiūros specialistams už masterclass žinias Lietuvai! 🚀

05/04/2026

🐣 Su Šv. Velykom!

Daugiau šviesos.
Mažiau įtampos.
Lengvesnio judesio – kūne ir mintyse.

🌿 Leisk sau atsitiesti.
🌿 Leisk sau pradėti iš naujo.

Tiesiog. Ramiai. Be spaudimo

13/03/2026

Greitas testas.

Ar jūsų dantys dabar liečia vienas kitą?

Daugelis žmonių šio momento net nepastebi.
Tačiau praktikoje dažnai matau vieną įdomų dalyką:

**kuo labiau sukąstas žandikaulis – tuo labiau „surakintas“ kūnas.**

---

Žmogus ateina į kabinetą dėl nugaros.

„Sunku pasilenkti.“
„Nuolat įtampa tarp menčių.“
„Nugara lyg surakinta.“

Tačiau pirmas dalykas, kurį dažnai pastebiu, būna visai ne nugara.

**Sukąsti dantys.**

Žandikaulis įtemptas.
Kaklas kietas.
Pečiai pakilę.

Ir tada pradedi matyti vieną įdomią kūno grandinę.

---

🧠 Žandikaulis yra daug daugiau nei tik kramtymas.

Jį valdo **trigeminalinis nervas** – vienas stipriausių galvos nervų, kuris turi ryšius su:

• kaklo raumenimis
• laikysenos kontrolės centrais
• vestibuline sistema
• stuburo stabilizacija

Todėl kai žmogus **sukanda dantis**, kūnas dažnai pereina į vieną režimą.

**Stabilizaciją per įtampą.**

---

Tada pradeda vykti grandininė reakcija:

• įsitempia kaklas
• pakyla pečiai
• kvėpavimas tampa paviršinis
• nugara pradeda „laikyti“ kūną

Trumpam tai gali padėti.

Bet kai tai tampa įpročiu, kūnas po truputį pradeda **„rakintis“.**

Būtent tai ir vaizduoja ši karikatūra.

Nuo laisvo judesio
→ iki žmogaus, kuris juda tarsi **užrakintas iš vidaus.**

---

📌 Pabandykite dabar paprastą dalyką.

Leiskite:

• dantims nesiliesti
• žandikauliui atsipalaiduoti
• liežuviui lengvai remtis į gomurį

Tada kelis kartus giliai įkvėpkite per nosį.

Dažnai po kelių sekundžių atsipalaiduoja ne tik žandikaulis.

**Atsileidžia kaklas ir nugara.**

---

Kartais problema yra ne ten, kur skauda.

Kartais ji prasideda **žandikaulyje, kvėpavime ar nervų sistemos įtampoje.**

Būtent tokius dalykus dažnai vertinu pirmo vizito metu.

Ne tik kur skauda.
Bet **kodėl kūnas pradėjo „rakintis“.

---

💬 Smalsu.

Ar pagavote save šiandien **sukandus dantis**?

---

Kineziterapeutas
Saulius Eidukevičius
Vilnius

07/03/2026

Kartais atsakymas į kūno klausimą yra paprastesnis, nei atrodo.

Aš galiu pabandyti paaiškinti.
Šuo – moralinė parama.

Jeigu turi klausimą apie:
• skausmą
• sąnarius
• laikyseną
• vaikų raidą

parašyk komentaruose 👇