TuEsi.lt

19/08/2026

Kada paskutinį kartą skambinote savo tėvams ar seneliams tiesiog paklausti: „Kaip laikaisi?“ ☕

Mūsų pačių skirtas laikas ir dėmesys artimajam – didžiausia dovana, tačiau ne visada galime būti šalia.

Lietuvoje veikia „Emocinės paramos linija 60+“, skirta visiems 60 metų ir vyresniems žmonėms, patiriantiems vienišumą, netektis, sveikatos problemų ir emocinių sunkumų. Pagalbą teikia kvalifikuoti specialistai ir parengti savanoriai.

📞 0 800 00 398
🕒 Darbo dienomis 8.00–20.00 val.
🔒 Nemokamai ir konfidencialiai.

Kviečiame dalintis šia žinute su artimaisiais, kuriems pokalbis šiandien yra svarbus 💛

05/08/2026

„Ji(s) tiesiog siekia dėmesio. Tai tik kalbos.“

Pasidalinimai apie neviltį, gyvenimo prasmės praradimą ar norą mirti niekada neturėtų būti vertinami kaip manipuliacija. Tai nėra „tik“ bandymas gauti dėmesio – tai yra pagalbos šauksmas ir ženklas, kad vidinis skausmas yra didelis.

Tyrimai rodo, kad apie 80 proc. nusižudžiusių asmenų prieš tai viena ar kita forma bandė kitiems pranešti apie savo ketinimus. Tarp bandžiusiųjų nusižudyti šis procentas – dar didesnis. Tai reiškia, kad beveik visais atvejais žmogus krizėje ieško pagalbos, tačiau nebūtinai pasirenka būdą, kuris aplinkiniams yra aiškus.

Svarbu būti pastabiems. Laiku parodytas dėmesys gali sugrąžinti viltį ir norą gyventi 💚

10/07/2026

„Būkime atviri: šiandien vyriškumas nebėra tas griežtas taisyklių rinkinys, kurį gavai ir privalai aklai sekti. Tai greičiau tapo kasdieniu, labai sąmoningu balanso ieškojimu. Ir tam, kad vyras jaustųsi emociškai sveikas bei ramus, jam tikrai nereikia visiškai atsisakyti to, kas sena ir savaime suprantama – tos tradicinės vyriškos jėgos, noro apsaugoti ar atsakomybės už savo šeimą bei sprendimus. Tai vis dar yra svarbi stuburo dalis.

Tačiau esminis pokytis yra tas, kad tą jėgą dabar mokomasi derinti su emociniu atvirumu. Vyro psichikos sveikatai šiandien labiausiai reikia vieno dalyko: leidimo sau nusiimti tą „viską žinančio ir visada stipraus“ kaukę. Reikia leidimo būti netobulam. Suprasti, kad tu gali pavargti, gali nežinoti visų atsakymų ir gali paprašyti pagalbos, kai pasidaro per sunku. Tai nepadaro tavęs mažiau vyru. Priešingai – leidimas sau jausti, kartais suklupti ir apie tai kalbėti leidžia išsilaisvinti iš nuolatinio spaudimo ir pagaliau pasijusti gyvu, tikru žmogumi.

Apskritai žmogaus psichikos sveikatai kenkia gyvenimo tikslo, prasmės neturėjimas. Vyras, kuris tai turi, puikiai susitvarkys ir su bedarbystės etapu, ir su draugų neturėjimu, ir su kitais iššūkiais. O šiaip susidūrimas su problemomis ir jų įveikimas tik ugdo charakterį, pasitikėjimą savimi ir gyvenimu. Kaip mėgstu sakyti – jei atsisakai savo gyvenime priimti tau svarbius sprendimus, visada atsiras, kas juos priims už tave, tik tau jie nepatiks.

Šiais laikais jau nebūtų galima absoliutinti, kad vyrai linkę kentėti tyliai. Dažniausiai tai nėra kentėjimas, o neturėjimas sprendimo, kurio reikia, kad įstrigęs klausimas (problema, pajamų praradimas ar skyrybos ir panašiai) būtų atsakytas ir gyvenimas tęstųsi. Vyrai linkę veikti ir ieškoti išeičių, bet svarbu, kad pokalbis vyktų su patikimu žmogumi. Tad vadinamas „kentėjimas“ būdingas mažiau savimi ir kitais pasitikinčiam vyrui. Vyrai ieško pagalbos, kai randa pasitikėjimą savimi arba artimiausių žmonių palaikymą.“

Donatas Nėnius, Vyrų krizių ir informacijos centro vadovas

Anoniminės emocinės pagalbos linija vyrams tel. +370 604 11119 veikia kasdien nuo 17 iki 22 valandos. Daugiau informacijos www.nelikvienas.lt

23/06/2026

„Prieš penkerius metus susilaukiau sūnaus. Tada ir nustojau lankyti terapiją, nes supratau, kad senasis, destruktyvusis „aš“ - jau praeityje“, – svarbų vidinį pokytį prisimena Dalius. Nuoroda į į asmeninę istoriją apie nelengvą ir netrumpą kelią iš depresijos ir savižalos – komentaruose.

10/06/2026

Vakar Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija ir Higienos institutas sukvietė skirtingų organizacijų ir sričių ekspertus į bendrakūrystės dirbtuves. Diskusijų tikslas – atnaujinti Nacionalinį savižudybių prevencijos veiksmų planą 2027-2030 metams.

Savižudybių prevencija – ne atskira sveikatos sektoriaus tema, o sritis, kuriai reikalingas visos visuomenės įsitraukimas. Todėl prie vieno stalo susitiko politikos formuotojai, policijos pareigūnai, greitosios pagalbos medikai, ugniagesiai, akademikai, psichologai, psichiatrai, socialiniai darbuotojai, nevyriausybinio ir švietimo sektoriaus atstovai bei žmonės, turintys asmeninę savižudybės patirtį.

Be kitų temų, kalbėjomės:
🧠 Kaip ir kuriuos teisės aktus tobulinti, kad pagalba žmogui krizėje ir jo artimiesiems būtų tęstinė, o duomenys nepasimęstų tarp institucijų.
👵 Kaip pasiekti vyresnio amžiaus žmones regionuose, mažinti socialinę izoliaciją ir psichikos sveikatos stigmą pasitelkiant netradicinius kanalus.
🧒 Kaip sukurti paaugliams patrauklias, ne kabinetines pagalbos erdves ir užtikrinti konfidencialumą.

Dirbtuvių metu surinktas įžvalgas, ekspertų argumentus ir konkrečius pasiūlymus Higienos institutas teiks LR SAM tolimesniam plano formavimui.

Nuoširdžiai dėkojame kiekvienam dalyviui už skirtą laiką laiką, drąsą kelti nepatogius klausimus ir įsitraukimą kuriant realiai veikiančią savižudybių prevencijos sistemą 🤝

12/05/2026

LRT laidoje „Čia ir dabar“ psichologė dr. Miglė Marcinkevičiūtė dalijasi įžvalgomis iš savo daktaro disertacijos, kurioje kalbino žmones, išgyvenusius savižudybės krizę.

Paklausti, ko jiems labiausiai trūko sunkiausiais momentais, daugelis įvardijo artumą. Kitaip tariant, apkabinimas, laikas kartu ir nuoširdus bandymas suprasti, kas vyksta kito žmogaus viduje, dažnai yra pati efektyviausia pagalba.

Daugiau apie tai, kaip atpažinti besikaupiančias emocijas ir kaip padėti artimajam tiesiog būnant šalia – laidos vaizdo įraše 👇

Kas žmogui padeda išeiti iš psichologinio skausmo kurią gali sukelti įvairūs gyvenimo patyrimai – kad ir nelaiminga meilė? Laidos viešnia – psichologė Miglė ...

08/05/2026

Savižala – ne mada, o tylus pagalbos šauksmas 💔 Svarbu žinoti, kaip jį atpažinti ir kaip padėti, kai vaikui ar paaugliui skauda. Paruošėme atmintinę tėvams ir specialistams – išsisaugok ir pasidalink 👇

PDF: http://bit.ly/4f9utZy

07/04/2026

🧠 Ką svarbu žinoti įvykus psichologinei krizei organizacijoje?

Kartais organizacijos ir bendruomenės susiduria su itin sukrečiančiais įvykiais – netikėta mirtimi, savižudybe ar bandymu žudytis, nelaimingu atsitikimu. Tokiose situacijose svarbu žinoti, kur galima kreiptis pagalbos. Psichologinių krizių pagalbos centras (PKPC) teikia profesionalią pagalbą organizacijoms, bendruomenėms, asmenų grupėms ir šeimoms po krizinių įvykių.

📞 Psichologinių krizių pagalbos centro numeris – 1815
Skambindami galite pasikonsultuoti su profesionaliais psichologais dėl pirmųjų veiksmų po krizinio įvykio. Jei pokalbio metu įvertinama, kad reikalinga papildoma pagalba, į situaciją gali būti įtraukiama mobilioji psichologinių krizių įveikimo komanda.

Daugiau informacijos: www.1815.lt

🎥 Vaizdo įraše PKPC mokymų vadovė Sandra Anuškevičienė paaiškina, kas yra psichologinė krizė ir kaip reaguoti organizacijoms.

📢 Kviečiame žiūrėti ir dalintis, kad informacija apie pagalbos galimybes pasiektų kuo daugiau žmonių

Psichologinė krizė – asmens reakcija į krizinį įvykį, kuriam išgyventi nebepakanka turimų psichologinės adaptacijos ir streso įveikos įgūdžių.Krizinėse situa...

07/04/2026

Aktoriaus Karolio Kasperavičiaus šeimoje savižudybė įvyko tada, kai „dar nebuvo populiari nei žmogaus psichologija, nei pokalbiai“. Pirminė reakcija – šokas, vėliau – daug klausimų.

Išgyventi netektį Karoliui labiausiai padėjo šeima. Pasak jo, bendros tradicijos ir paprastas buvimas kartu turi gydomąją galią. „Kartais net nereikia apie tai kalbėti, užtenka žiūrėti vienas kitam į akis ir suvokti, kad esame toje pačioje kelionėje – tai stiprina“, – teigia kūrėjas.

Kitą svarbų vaidmenį Karolio gijimo procese atliko vaidmens kūrimas spektaklyje, kurio ašis yra savižudybė. „Kažkaip viskas pradėjo dėliotis į stalčiukus.“

Ar saugu apie savižudybę kalbėti su humoru? Tai aktorius su komanda aiškinosi kurdami spektaklį „Stand up’as prasmei ir beprasmybei“. Dėl temos sudėtingumo ir tinkamo pateikimo į repeticijas buvo kviečiami ir psichologai.

„Negali daryti ir labai atsargiai, tada [spektaklis] nesuveiks. Tai labai plona riba. Bet kuo drąsiau ir šviesiau apie tai kalbame, tuo labiau žmonės susitapatina ir nekelia klausimo, kad tai – per žiauru.“ – teigia aktorius.

Šiandien Karolis pabrėžia atviro dalijimosi svarbą išgyvenant emocinius sunkumus: „Laikykitės, kalbėkitės ir nepasiduokit. Gyvenimas yra gražus, o po tamsos ateina šviesa. Žinau, kad čia tik žodžiai. Bet jei taip jautiesi ir neturi su kuo pasikalbėti, gali drąsiai parašyti man. Nepažadu, kad padėsiu, bet tikrai išklausysiu ir pasidalinsiu savo patirtimi. Tu nesi vienas. Apkabinu.“

10/03/2026

„Momentai, kai keliavau per gyvenimą su slepiamu skausmu, nebuvo baisiausi. Baisiausi buvo momentai, kai pradėdavau tikėti, jog skausmas yra mano vienintelis pakeleivis ir pašnekovas. O pasirodė, jog šalia visada keliavo profesionalai, kurie gali padėti. Man reikėjo tik... Prabilti. Taip, kaip galiu. Jei sunku rėkti – sakyti, jei sunku sakyti – šnabždėti, jei sunku šnabždėti – rašyti. Kaip galiu. Savaip. Bet prabilti. Kreiptis pagalbos.“

Režisierius, aktorius, improvizatorius, dramos terapeutas Kirilas Glušajevas